grybai ir duonos žemė_renginio užkandžiai pagal kontekstą 2017

Less Table

Kalbino: Agnė Sadauskaitė

Nuotraukos: Less Table

Ar projekto pavadinimas gali būti tęsiamas kaip „Less table more …“? Apie ką kalba Less Table?  

Less table –  kūrybinė dizaino studija, kurios veikla plačiai susijusi su maistu, pojūčiais ir vertybėmis. Pavadinimas tik užuomina apie beribes galimybes žaisti su tradicijomis, įpročiais ir reikšmėmis. Tiesa, „mažiau“ (less) pavadinime reiškia bėgimą nuo taisyklių, daugiau nuotykių, atradimų, džiaugsmo. Taip pat pavadinime minimas valgomasis stalas kaip taisyklė įprastas kiekvienuose namuose. Valgymas kaip ir stalas – labai kasdieniška, ribota. Maistą galima įsivaizduoti linksmiau nei greitus pusryčius, pietus ar vakarienę virtuvėje ar prie televizoriaus. Maistas yra dovana, kurią verta švęsti. Kiekvienas valgymas ar užkandis yra maža šventė, kuri toli gražu skiriasi nuo kasmetinių, kai „nuo vaišių lūžta stalai“. Kuo mažiau persivalgome, tuo labiau gerbiame maistą ir save – lengviau krutame ir daugiau sugebame nuveikti. Tą įprasmina Less Table – kuria pramogas, paslaugas žmonėms, kuriomis siūlo ieškoti įkvėpimo, išminties. Vienas ir svarbiausias šaltinis – primityvumas ir gamta, žadinantis tikruosius žmogaus instinktus, kūrybiškumą. Kartais pasivaikščiojimas miške būtent tai, ko reikia labiausiai. Vaikščiojant rastas laukinis akmuo irgi gali tapti tobulu įrankiu maistui, pavyzdžiui, sutrinti pipirams, žolelėms, įskelti lukštui, išlukštenti riešutui. Svarbu ne tik kas valgoma, bet ir kur, ir kaip, ir kodėl…

gimtadienio karštinė_paslauga_šventės rinkinys 2016

tilto namų festivalis mieste_downtowntforesthostel_valgoma loterija 2017 instaliacija

Nestebina, kuomet muzika ir menas išeina į gatves, bet maisto kultūra dažniausiai atrodo pririšta prie stalo, virtuvės rakandų, svetainės ar kavinių erdvių. Kodėl maisto kultūrą svarbu artinti prie miesto kultūros? Nors, gal visų pirma, kuo svarbi maisto kultūra?

Be išimčių visus žmones siejanti ir gyvybiškai svarbi materija – maistas. Tai gamtos reiškinys tiesiogiai susijęs su socialine žmonijos raida. Maisto kultūra svarbi tiek, kiek svarbi ekonomika, religija, mokslas, politika, filosofija ir kita. Pagrindinė esmė – bendruomeniškumas. Tradicijos, siejamos su maistu, kuria darną tarp individo ir visuomenės, leidžia geriau vieniems kitus suprasti. Deja, miestuose gyventojai labai susvetimėję. Šiuo metu maisto kultūra ypač slegiama beprotiškos maisto industrijos, importo iš tolimų kraštų, yra gana nuvertėjusi ir prisitaikiusi prie skubančio miesto taisyklių, nes trūksta laiko, visi pavargę nuo darbų. Valgymas namuose – abejingas, uždaras, o miesto kavinėse – paviršutiniškas, prabangus. Todėl norisi priminti apie maisto ritualų grožį ir reikšmę, atnešančią truputį ramybės ir meilės miestiečiams, kilusios iš miestus supančios gamtos. Vertingi maisto produktai, kurių skonis slepia tradicijas bei įdomias istorijas, atkeliauja iš mažų ūkių. Jų šeimininkai tarsi burtininkai miestams, sujungia juos su kaimo vertybėmis. Pagarba maistui, sąmoningas vartojimas sulėtina, pagyvina didmiesčio rutiną, priartina prie gamtos, įkvepiančios paprastam, nuoširdžiam bendravimui.

tilto namų festivalis mieste_downtowntforesthostel_tešlainių dirbtuvės 2017 procesas

Jūsų darbą norisi vadinti maisto architektūra. 2017 metų OpenHouse Vilnius renginio atidarymo metu iš įvairių maisto produktų sulipdėte valgomo miesto žemėlapį, kuriame pastatais tapo sausainiai ir pomidorai, verslo dovanų dizainui pasitelkėte reljefo maketą, taip pat prisidėjote prie dizaino pavyzdžių atnaujinimo skirto Dizaino fondo ekspozicijai. Kokią įtaką projektui turi architektūra?

Kiekvienas kūrybos procesas yra tam tikra statyba. Galima išskirti kelis etapus kaip maisto dizainas teoriškai dera su architektūra: planas – kontekstas; vertybių pamatas – idėja; fasadas, išorė – idėjos įkūnijimas; interjeras, vidus – potyris. Tai panašu į architektūriškai dėsningą meną, kai viskas pagrįstai išjausta. Dirbant su maisto dizainu norisi prasmingai priartinti viziją prie žmogaus, kad ji būtų naudinga asmeniškai, ilgainiui virstų vertybe, net gyvenimo būdu.

open house vilnius instaliacija_maisto architektura 2017

Galų gale, gyvenant mieste architektūra praktiškai įkvepia kurti maisto ritualus. Less Table renginiai, maisto nuotykiai vyksta čia pat, pastatuose, turinčiuose savitą interjerą ar eksterjerą. Prieš imantis praktinių darbų tenka apsidairyti aplinkui, nes norisi visavertiškai išnaudoti aplinką, paryškinant jos charakterį. Kiekviena vieta turi savitą kontekstą, jame pritaikyti kūrybiški sprendimai visada yra unikalūs. Po to jau vyksta statybos tiesiogine ta žodžio prasme. Įrenginėjant maisto instaliaciją erdvėje svarbu numatyti kaip judės žmonės, kiek jų tilps ir kaip patogiai jie pasieks maistą. Toks erdvinis mąstymas būdingas ir architektūroje, tik kitokiais masteliais. Maisto dizainas miesto ir namų erdves užpildo istorijomis.

Idėjos sukūrimas ir įgyvendinimas – ilgas procesas, tačiau maistas, ypač gražus akiai, turi savybę greitai „išnykti“. Less Table projektai – akimirkos?

Tikrasis maisto grožis – jo atsiradimo istorija, kilmė, kuri ne iš karto matoma. Tai trunka daug ilgiau už idėjos sukūrimą ir įgyvendinimą. Maistas savotiškai yra tobulas gamtos (ir žmogaus) kūrinys, todėl estetika projektuose yra papildoma, net atsitiktinė. Kiekviena užduotis, atskiras kontekstas atitinkamai padiktuoja išorinį vaizdą pagal principą – visko tik tiek, kiek būtina. Kuo mažiau apčiuopiamumo, elementų, dekoro, materialios išliekamosios vertės, sąnaudų, atliekų, tuo daugiau intelektualaus, nuoširdaus turinio. Tiesiogiai per maistą dalyviai drąsiau įsitraukia į nuotykius. Tenka virškinti ne tik maistą, bet ir filosofines ar socialines reikšmes. Betarpiškas potyris, emocija, kylantys klausimai – brangiausia išliekamoji vertė. Less Table projektų akimirkose telpa begalinės istorijos, kuriose žmogaus nuotaikos, mintys, patirtys priklauso nuo maisto.

open house vilnius 2017

Paskelbta: gruodžio 29, 2017

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *