Untitled-1

Andrijana Filinaitė

Kalbino: Agnė Sadauskaitė

Nuotraukos: Žilvinas Stravinskas

Kaunas pastaruoju metu gyvena pakiliomis nuotaikomis – 2022 metais miestas puikuosis Europos kultūros sostinės titulu, o 2020 metais ketinama pateikti Nominacinę paraišką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Meilė ir rūpestis tarpukario pastatams auga, bet pasigirsta ir nuogąstavimų dėl atsakingo statuso – juk miesto plėtra dažnai būna sutrikdoma griežtų paveldosauginių reikalavimų. Visgi UNESCO – ne priešas ir ne drakonas, su šypsena veide teigia Andrijana Filinaitė, Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė.

Esate viena iš pagrindinių iniciatorių rengiant Kauno prašymą Europos paveldo ženklui gauti bei teikiant Kauno tarpukario architektūros preliminariąją paraišką UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Kaunas siekia tarptautinio pripažinimo, nors dar iki pat 2010-ųjų minėto laikotarpio architektūra buvo sulaukusi tik kelių publikacijų, tyrinėjimų, beveik nepopuliarinama visuomenėje. Kokia Kauno sėkmės istorija? Kur buvo šių iniciatyvų pradžia?

Kauno sėkmės istoriją kuria aktyvūs ir neabejingi žmonės, mylintys savo miestą, dirbantys jame ir siekiantys prisidėti prie iniciatyvų miesto labui. Kauno tarpukario architektūra visada buvo šalia mūsų, tačiau iki 2014 m. (kuomet prasidėjo kur kas aktyvesnis domėjimasis šiuo laikotarpiu ir jo metu sukurtais objektais) daugelis dar nebuvo įtikėję, kad šis neatrastas deimantas gali pasirodyti įdomus Europai ar pasauliui. Iniciatyvos pradžia dėl Europos paveldo ženklo gimė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo ir Kultūros skyriuose.

Europos paveldo ženklo paraiškoje pateikti išskirtiniai architektūros objektai, išsibarstę beveik visame Kauno mieste, preliminarioje byloje kaip saugotina teritorija minimas Kauno Naujamiestis. Nė viename iš šių dokumentų nėra apibrėžtų konkrečių saugotinų ribų. Kokią teritoriją planuojama įtraukti? Ar yra svarstomas planas saugoti atskirus kvartalus, o ne vientisą teritoriją?

Europos paveldo ženklas – „minkštasis“ projektas, labiau orientuotas į kultūros paveldo sklaidą, atminties ir atminimo išsaugojimą. Šia iniciatyva įvertinamos vietos, kurios turi simbolinę vertę Europoje ir suvaidino išskirtinį, svarbų vaidmenį bendrame Europos istorijos kūrime. Rengiamoje UNESCO nominacinėje byloje privalėsime apibrėžti aiškias, konkrečias teritorijas ir saugotinas ribas. Visi planai yra svarstytini, tačiau ar tai bus atskiri objektai, kvartalai, o galbūt vientisa teritorija – spręs tam suburta ekspertų darbo grupė.

DSC_5474

Kokias įvardintumėte pagrindines iškylančias objektų įpaveldinimo problemas?

Pagrindinės problemos paveldo srityje yra pernelyg lėti paveldosaugos procesai, griežtos paveldo apsaugos taisyklės, pernelyg išplėstas Kultūros vertybių registras, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir dažnai – funkcijų dubliavimasis (turiu omenyje savivaldybių paveldosaugos padalinius ir Kultūros paveldo departamentą), dialogo stoka su bendruomenėmis. Šioje vietoje Kaunas rodo pavyzdį – tiek bendradarbiavime su bendruomenėmis, tiek požiūryje į paveldo procesus. Kauno miesto savivaldybė yra pirmoji ir kol kas vienintelė savivaldybė Lietuvoje, turinti Paveldotvarkos programą ir jos įgyvendinimui skirianti miesto biudžeto lėšas (2017 m. – 1 mln. eurų). Vertėtų pabrėžti, kad ši suma ženkliai išaugo nuo 2015 m., kuomet paveldo tvarkybai buvo skirta 29 tūkst. eurų.

Dar Knygų mugės metu architektūrologas Vaidas Petrulis yra pasakęs, jog „Kaunas – miestas su 1000 modernizmo veidų“, suponuojant, jog laikotarpio architektūra nevienalytė ir galimos įvairios prieigos ją pristatant. Koks bus/yra pasirinktas pagrindinis tarpukario architektūros naratyvas Kaune?

Vienareikšmiškai pritariu kolegos Vaido Petrulio nuomonei. Pagrindinis pasirinktas tarpukario architektūros naratyvas Kaune yra moderni sostinė, kurios raida buvo inspiruota 1930-ųjų modernizmo stiliaus, įgavusio pagreitį ir išplitusio visame pasaulyje per itin trumpą laiką. Daugiaveidį ir daugiasluoksnį Kauną galima pateikti iš skirtingų pusių: miestas gali būti pozicionuojamas kaip daugiakultūris, kuriame 1937 m. gyveno 25,5% žydų, 3,9% lenkų, 3,3% vokiečių ir 3,3% rusų tautybės žmonių. Visi jie kūrė Lietuvą. Kauno naratyve taip pat gali atsispindėti miesto šviesumas, švarumas, fizinės kultūros ir gamtinės aplinkos puoselėjimas. Tai vyko ir buvo puoselėjama jau tarpukario laikotarpiu, o tąsa jaučiama šiandien. Neatsiejama miesto naratyvo dalis – reprezentancija ir politinių erdvių įprasminimas, diplomatijos prieskonis. Sparčiai kuriamas naujas miestas. Šioje vietoje galima dėti paralelę į šiuos laikus – Kaunas yra sparčiai augantis miestas.

4

Įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą turi tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos: miesto reprezentavimas, prestižo kėlimas, bet kartu tai gali būti ir miesto raidos stabdymas dėl įvairių apribojimų. Kaip manote, kokią įtaką įrašymas padarytų Kaunui?

Įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, be jokios abejonės, turės ir darys tik teigiamą įtaką miestui. Be jūsų minėtų faktorių – miesto reprezentavimo, prestižo kėlimo – dar yra ir turistų traukos elementas. Įrašymas į UNESCO turi tam tikrus apribojimus, tačiau į juos nereikia žiūrėti kaip į priešą ar drakoną, kuris ateis ir visus suvalgys. Siejant pastarąją mintį su KEKS2022, drakoną reikia prisijaukinti ir su juo būtina susidraugauti. Paveldas – ne kliūtis, paveldas – galimybė. Ir kaip pasaulinio lygio ekspertas Jad Tabet teigė, Pasaulio paveldo statusas neturi stabdyti miesto raidos.

DSC_5373

Paskelbta: gegužės 8, 2017

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *